William Hogarth

Viljamas Hogartas

„Autoportretas su mopsu“ (1745, Teito galerija, Londonas)
Gimė	1697 m. lapkričio 10 d. Londonas
Mirė	1764 m. spalio 26 d. (66 metai) Londonas
Tautybė	anglas

Veikla	XVIII a. dailininkas

Vikiteka	William Hogarth

Viljamas Hogartas (angl. William Hogarth, 1697 m. lapkričio 10 − 1764 m. spalio 26 d.) – XVIII a. anglų tapytojas ir grafikas. Vertinamas pirmu Anglijos dailininku, reikšmingu Europos meno istorijoje. Gyvenimo metu buvo garsiu tapytoju, šiuo metu labiau žinomas dėl, dažnai karikatūrinių, graviūrų.^[1]

Biografija

Viljamas Hogartas gimė 1697 m. lapkričio 10 d. Londone. Viljamo Hogarto vaikystė buvo skurdi. Jo tėvas nesėkmingai bandė laikyti kavinę ir 1708–1712 m. kalėjo Flyto skolininkų kalėjime. Vėliau Viljamas daug kartų vaizdavo šį ir kitus Londono kalėjimus. Panašu, kad bet kokie Viljamo mokslai nutrūko 1708 m. Hogartas prisiminė prisiminė tuos laikus: „greta gyvenęs tapytojas atitraukė mano dėmesį nuo žaidimų ir naudojausi bet kokia galimybe piešti“.^[2] 1714 m. Viljamas Hogartas buvo priimtas mokiniu pas sidabro gaminių meistrą Ellis Gamble, kuris apmokė jį graviruoti ant metalo smulkius ornamentus, heraldinius ženklus, žvėris. 1720 m. Hogartas atidarė nuosavą dirbtuvę, kurioje graviravo parduotuvių korteles, knygų intarpus. Tuo metu jis užsirašė į meno mokyklą, kuriai vadovavo Louis Chéron (1660–1715) ir John Vanderbank (1694–1739). Savo potyrius akademinėje mokykloje Hogartas apibūdino taip: „vietoj to, kad užkrauti atmintį daugybe taisyklių arba varginti akis kopijuojant sausus paveikslus, aš atradau, kad mokymasis piešti iš natūros yra pats greičiausiais kelias įsisisavinti meno kūrybą“.

1723 m. Hogartas metė graviruotojo verslą ir pradėjo kurti politines bei socialines karikatūras, bei iliustruoti knygas. Sėkmės susilaukė jo 1724 m. graviūros „Maskaradai ir operos“ ir „Miesto blogas skonis“, bei 12 iliustracijų Samuel Butler romanui „Hudibras“. 1724 m. jis mokėsi privačioje mokykloje pas savo gerbiamą tapytoją monumentalistą James Thornhill (1675/6-1734). Tikriausiai jo paskatintas 1728 m. Viljamas Hogartas pradėjo tapyti. 1729 m. vedė James Thornhill dukterį Džeinę. Vienu geriausiu jo ankstyvųjų darbų laikomas paveikslas „Valkatų opera“ (6 variantai), kuriame vaizduojamas operos veiksmas. 1728-31 m. Hogartas nutapė grupę mažų matmenų, panašaus pobūdžio paveikslų privatiems užsakovams. Po 1731 m. Hogartas išgarsėjo pasakojamojo pobūdžio grafikos ir tapybos serijomis, kuriose vaizduodavo pramanytų herojų nuotykingus atsitikimus kartu su realiais to meto žymiais žmonėmis. Pagrindinės sėkmingiausios serijos: „The Harlot’s Progress“ (1732), „The Rake’s Progress“ (1735), „Marriage A-la-Mode“ (1745), „The Election“ (1754–55). 1734 m. Hogartas atidarė nuosavą dailės mokyklą, 1735 m. buvo vienas iš graviūrų apsaugos nuo kopijavimo akto inicijatorių.

Jau tapęs žymiu dailininku Hogartas išbandė monumentalųjį stilių: 1736–1737 m. sukūrė dvi scenas istorinėmis temomis Šv. Baltramiejaus ligoninės sienose. Monumentalūs darbai, nepaisant jų užmojo, laikomi Hogarto kūrybinėmis nesėkmėmis. Vėliau Hogartas tapė Linkolno Inn Hall (1748) ir Bristolio Švč. Redklifo Marijos bažnyčios (1755-56) sienose. Apie 1740 m. Hogartas pradėjo tapyti portretus, tapė scenas pagal Šekspyro dramų siužetus. 1753 m. jis išleido traktatą apie meną „Grožio analizė“ (Analysis of Beauty), kuriame oponavo Richard Boyle, Berlingtono erlo, ir architekto William Kent propaguojamoms paladianizmo taisyklėms. 1757 m. Hogartas buvo paskirtas karaliaus Jurgio III tapytoju-seržantu.^[3] Viljamas Hogartas mirė 1764 m. spalio 26 d. Londone. Palaidotas Šv. Mykalojaus Čizviko bažnyčios kapinėse. Jo kūryba priskiriama rokokui.

Darbų galerija

Grafika

„Jaunasis paveldėtojas perima turtą“, 1 graviūra iš „A Rake's Progress“ serijos, 1735 m.
„Tavernos scena“, 1 graviūra iš „A Rake's Progress“ serijos, 1735 m.
„Suėmimas už skolas“, 4 graviūra iš „A Rake's Progress“ serijos, 1735 m.
„Lošimų namai“, 6 graviūra iš „A Rake's Progress“ serijos, 1735 m.
„Vedybų sutartis“, 1 graviūra iš „Marriage à la Mode“ serijos, 1745 m.
„Erlo mirtis“, 5 graviūra iš „Marriage à la Mode“ serijos, 1745 m.
„Ketvirtoji žiaurumo fazė. Atpildas“, 1751 m.

Tapyba

„Valkatų opera“ (1728-29, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
„Seras Endrius Fontenas su kitais“ (1730-35, Filadelfijos meno muziejus, Filadelfija)
„Grehemo vaikai“ (1742, Nacionalinė Londono galerija)
„Kapitonas Džordžas Grehemas kajutėje“ (1746, Nacionalinis jūreivystės muziejus, Grinvičas)