Trombocitozė
Išvaizda
Trombocitozė – kraujo plokštelių (trombocitų) skaičiaus padidėjimas kraujyje. Viršutinė normos riba yra maždaug 450x109/L. Trombocitozė atsiranda dėl padidėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose. Ji gali būti suaktyvėjusi dėl pačių kaulų čiulpų ligos ar pažeidimo arba kaip reakcija į kitą ligą[1].
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Reaktyvios priežastys:
- Fiziologinė trombocitozė: dėl streso, nėštumo, sunkaus fizinio krūvio
- Paraneoplastinė trombocitozė: dėl piktybinių kraujo ligų ar piktybinių navikų
- Lėtinės infekcinės ligos: tuberkuliozė, osteomielitas
- Lėtinės uždegiminės ligos: Krono liga, opinis kolitas, sarkoidozė
- Būklė po blužnies pašalinimo (splenektomijos)
- Potrauminė trombocitozė: po didelių operacijų, sunkių traumų
- Geležies trūkumo anemija
- Esant ūminiam kraujavimui
- Atsistatant kraujo rodikliams po radioterapijos ar chemoterapijos
- Piktybiniai navikai
Kraujo ligų sąlygota trombocitozė gali būti dėl:
- Lėtinių mieloproliferacinių ligų: esencinė trombocitemija, tikroji policitemija, lėtinė mieloleukemija, pirminė mielofibrozė
- Kitų piktybinių kraujo ligų: MDS su izoliuota 5q delecija, refrakterinė anemija su žiediniais sideroblastais ir trombocitoze, ūminė mielogeninė leukemija
Simptomai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje gali padidinti kraujo krešėjimo aktyvumą ir sukelia trombofiliją. Esant labai dideliems skaičiams (daugiau nei 1 000 000x109/L), ypač sergant tikraja policitemija arba esencine trombocitemija, gali paradoksaliai padidėti kraujavimo rizika.
Gydymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trombocitozė pati neturi būti gydoma, reikia gydyti ją sukeliančią ligą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Fuchs et al. Manual Hämatologie 2013, NORA Verlag, 2013.