Pereiti prie turinio

Reunjono nacionalinis parkas

Koordinatės: 21°09′0″ p. pl. 55°30′0″ r. ilg. / 21.15000°š. pl. 55.50000°r. ilg. / 21.15000; 55.50000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Reunjono nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Nacionalinio parko kraštovaizdis
Nacionalinio parko kraštovaizdis
Vieta: Prancūzijos vėliava Prancūzija (Reunjono vėliava Reunjonas)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Sen Deni
Žemėlapis rodantis Reunjono nacionalinis parkas vietą.
Reunjono nacionalinis parkas
Koordinatės: 21°09′0″ p. pl. 55°30′0″ r. ilg. / 21.15000°š. pl. 55.50000°r. ilg. / 21.15000; 55.50000
Plotas: 1054,7 km²
Įkurtas: 2007 m.
Valdymas: Prancūzijos nacionaliniai parkai
Vikiteka: Reunjono nacionalinis parkas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1317

Reunjono nacionalinis parkas (pranc. Parc national de La Réunion) – saugoma gamtos teritorija, apimanti 42 % Prancūzijai priklausančios Reunjono salos Indijos vandenyne. Kartu su buferine zona apima 75 % salos ploto.[1] Įkurtas 2007 m.

Nacionaliniame parke saugomas vulkaninių procesų suformuotas salos paviršius – Sniego kalnas (Piton des Neiges, 3070 m), aktyvus Kraterio kalnas (Piton de la Fournaise, 2632 m), Silao, Salazi, La Gran Šalupo karos, Mafatės kaldera. Nuo kalnų šlaitų krenta kriokliai (žymiausias – Nuotakos Šydo).[2]

Kalnų šlaitus dengia daugiausia drėgnieji atogrąžų miškai. Nors jie buvo smarkiai paveikti žmogaus ir su juo patekusių invazinių rūšių, šie miškai pasižymi didele gamtine įvairove ir endeminėmis rūšimis.[3] Iš 850 parke randamų augalų rūšių 250 yra endeminės. Iš 18 paukščių rūšių, pusė yra endeminės – Barau petrelis (Pterodroma baraui), Reunjono lingė (Circus maillardi), Reunjono treliuojantysis vikšralesys (Lalage newtoni), maskareninis baltavokis (Zosterops borbonicus).[4] Įvesta anksčiau išnykusi šikšnosparnių rūšis juodoji skraidančioji lapė.

2010 m. Reunjono nacionalinis parkas dėl savo kalnuotų kraštovaizdžių ir išskirtinės gamtinės įvairovės įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (kaip „Reunjono salos kalnai, karos ir pylimai“). 2016 m. siekta panaikinti nacionalinio parko statusą ir pakeisti į regioninį parką, kad būtų galima plėtoti geoterminę energetiką ir turizmą.[5][6]

  1. Bénard, J.-F.; Braun, E.; Duchemann, C.; Fontaine, I.; Gombert, S.; Maillot, I. (2013). Hoarau, M. (ed.). „La Charte du parc national de La Réunion – Les Pitons, cirques et remparts au centre d’un projet de territoire“. Plaine des Palmistes: Parc national de La Réunion.
  2. [https://archive.today/20170424013642/http://en.reunion.fr/discover/outdoor/natural-spaces/reunion-national-park Archyvuota kopija 2017-04-24 iš archive.today „Reunion National Park“[. Saint-Paul: Ile de la Reunion Tourisme.
  3. Conservation International – Madagascar (2014). „Ecosystem Profile: Madagascar and Indian Ocean Islands“. Critical Ecosystem Partnership Fund.
  4. Bertrand, J. A. M.; Delahaie, B.; Bourgeois, Y. X. C.; Duval, T.; García-Jiménez, R.; Cornuault, J.; Pujol, B.; Thébaud, C.; Milá, B. (April 2016). „The role of selection and historical factors in driving population differentiation along an elevational gradient in an island bird“. Journal of Evolutionary Biology. 29 (4): 824–836.
  5. Laramée de Tannenberg, V. (15 June 2016). „Le serpent géothermie refait surface à La Réunion“. Journal de l’Environnement.
  6. „La Région ne veut plus du Parc national“. Imaz Press Réunion
pFad - Phonifier reborn

Pfad - The Proxy pFad of © 2024 Garber Painting. All rights reserved.

Note: This service is not intended for secure transactions such as banking, social media, email, or purchasing. Use at your own risk. We assume no liability whatsoever for broken pages.


Alternative Proxies:

Alternative Proxy

pFad Proxy

pFad v3 Proxy

pFad v4 Proxy