Drakono kalnai
Drakono kalnai (afr. Drakensberg) – kalnai Afrikos pietryčiuose, PAR, Lesote ir Svazilande, Didžiojo sprūdžio dalis.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalnų grandinės ilgis apie 1000 km. Didžiausias aukštis 3482 m (Thabana-Ntlenyanos kalnas). Nuo pakrantės žemumos juos skiria kalvotų priekalnių juosta. Susidarę iš smiltainio, bazalto. Viršūnės plokščios, erozijos suskaidytos į plynaukštes stačiais laiptuotais šlaitais. Rytiniai šlaitai išraižyti gilių upių slėnių.
Drakeno kalnai skiria Atlanto ir Indijos vandenynų baseinus. Jie sudaro natūralią sieną tarp Kvazulu-Natalio ir Lesoto. Pietrytiniuose šlaituose yra Pasaulio paveldo paminklas Drakono Kalnų parkas.[1]
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas tropinis, iškrinta iki 2000 mm kritulių per metus. Iki 1200 m drėgnieji atogrąžų miškai, aukščiau – kserofitiniai krūmai ir sukulentai, kalnų pievos. Vakarinių šlaitų klimatas žemyninis, savana, krūmynai. Žiemą iškrinta sniegas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Dievo langas“ (Drakono kalnai) -
Drakono kalnai žiurint į pietus nuo „Dievo lango“ (Mpumalanga provincija) -
Blaido upės kanjonas - „Trys Rondavėlės ir Mapjanengas“ -
„Trys rondavėlės“ -
Pro Breonadia salicina rūšies medžių giraitę tekanti Blaido upė. Kairėje pusėje matyti 1628 m aukščio Čvatengo (Tshwateng) viršukalnė - viena aukščiausių šiaurinėje kalnagūbrio dalyje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Elena Stankūnienė. Drakeno kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 116 psl.