Botagas
Botagas – įnagis gyvuliams varyti ar arkliams raginti dirbant ar jojant.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]IX a. – XI a. kapinynuose ir pilkapynuose randama botago dalių – geležinių (apie 30 cm ilgio), su pastorėjimu ties viduriu, ir medinių (apie 50 cm ilgio) botkočių su geležiniais apkaustais. Žinomi ir simboliniai botagai, greičiausiai raitelių būrio vyresniųjų atributas. Jo viršuje įverta grandis su geležiniais apkalais 1–3 m. odiniams rimbams įverti ir keli U pavidalo kabučiai. Tikėta, kad botago geležinių detalių skambesys atbaido piktąsias jėgas.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje yra ilgieji ir trumpieji botagai (vytinis, rimbas). Ilgieji botagai susideda iš medinio botkočio ir prie jo pritvirtintos stamantrios virvelės arba odos rėžio su mazgu gale, kartais pririšta geležėle. Vytinio kotas supintas iš vytelių arba lanksčių medelio skelčių, rimbo (bizūno) – padarytas iš stirnos, kiškio kojos ar 40–50 cm ilgio medžio; abu turi šmaikščiąją dalį. Su ilgaisiais botagais ganomi gyvuliai ir dirbant raginami arkliai, trumpieji dažniausiai naudojami jojant.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Regina Merkienė, Laima Vaitkunskienė. Botagas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 386 psl.