Jump to content

PubMed

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia

Ti PubMed ket maysa a nawaya a batayan ti datos a kangrunaan a pagserrekan ti MEDLINE a batayan ti datos dagiti reperensia ken dagiti abstrakto dagiti siensia ti biag ken dagiti biomedikal a topiko. Ti Nailian a Biblioteka ti medisina ti Estados Unidos (NLM) kadagiti Nailian a Patakder ti Salun-at ket isuda ti magtartaripato ti batayan ti datos a kas parte ti sistema Entrez iti panangala ti pakaammo.

Manipud idi 1971 aginggana idi 1997, ti online a panagserrek ti MEDLINE iti kompiuterisado a batayan ti datos ti MEDLARS ket nangruna a babaen kadagiti patakder ti pakultad a kasla dagiti medikal a biblioteka. Ti PubMed, ket immuna a naipablaak idi Enero 1996, ket isu ti nagrugian ti panawen ti pribado, nawaya, ken ti agtagibalay a pagbirukan ti kompiuterisado a MEDLINE.[1] Ti sistema ti PubMed ket nawaya a naidaton iti publiko iti Hunio, 1997, idi naipakita dagiti panagbiruk ti MEDLINE babaen ti web, iti maysa a seremonia, babaen ni Bise Presidente Al Gore ti Estados Unidos.[2]

Iti maipatinayon ti MEDLINE, ti PubMed ket mangited ti panagserrek kadagiti:

  • daan a reperensia manipud kadagiti naimaldit a bersion iti Index Medicus manipud idi 1951 ken nasapsapa pay;
  • reperensia kadagiti dadduma a warnakan sakbay a naikabilda kadagiti pagsurotan ti Index Medicus ken MEDLINE, kas pagarigan ti Siensia, BMJ, ken ti Annals of Surgery;
  • kinaudi a naikabkabil para iti maysa nga artikulo sakbay a maikabil ti pagsurotan iti Medical Subject Headings (MeSH) ken mainayon iti MEDLINE; ken
  • urnong ti libro a mabalin a mgun-od ti napno a teksto ken dagiti dadduma asubpaset dagiti rehistro ti NLM.[3]
  • dakamat ti PMC

Adu kadagiti rehistro ti PubMed ket aglaon kadagiti silpo dagiti napno a teksto dagiti artikulo, ken adda kadagitoy ti nawaya a magun-od, a kadawyan iti PubMed Central[4] ken dagiti lokal a kapadan a kas ti UK PubMed Central.[5]

Ti pakaammo a maipanggep kadagiti warnakan a naikabil iti PubMed ket mabirukan iti Katologo ti NLM.[6]

Manipud idi 19 Mayo 2013, ti PubMed ket addaan kadagiti sumurok a 22.7 a riwriw dagiti rehistro manipud idi 1966, a napili manipud idi tawen ti 1865, ken napili unay agingana idi 1809; adda dagiti agarup a 500,000 a rehistro ti mainaynayon iti tunggal maysa a tawen. Iti isu met laeng a tawen, 13.1 riwriw kadagiti rehistro ti PubMed ket nailista nga adda dagiti abstraktoda, ken 14.2 riwriw kadagiti artikulo ket addan kadagiti silpo iti napno a teksto (kadagitoy ket 3.8 riwriw dagiti artikulo a mangun-od ti napno a teksto nga awan bayadna para iti sinoman nga agus-usar). Ti mangkita ti agdama a kadakkel iti kita ti batayan ti datos, imakinilia ti "1800:2100[dp]" wenno "all[sb]" iti pagbirukan a tawa ti PubMed[7]

Dagiti nagibasaran

[urnosen | urnosen ti taudan]
  1. ^ "Ti PubMed ket Agramrambak ti Maika-10 nga AnibersarionaC". Technical Bulletin. Nailian a Biblioteka ti Medisina ti Estados Unidos. 2006-10-05. Naala idi 2011-03-22.
  2. ^ "Pakasaritaan PubMed ken MEDLINE" (PDF). Naiyarkibo manipud iti kasisigud (PDF) idi 2013-11-02. Naala idi 2013-08-12.
  3. ^ "PubMed: Ti Panagala ti MEDLINE iti World Wide Web". Fact Sheet. Nailian a Biblioteka ti Medisina ti Estados Unidos. 2002-06-07. Naala idi 2011-03-22.
  4. ^ Roberts, R. J. (2001). "PubMed Central: The GenBank of the published literature". Proceedings of the National Academy of Sciences. 98 (2): 381–382. Bibcode:2001PNAS...98..381R. doi:10.1073/pnas.98.2.381. PMC 33354. PMID 11209037.
  5. ^ McEntyre, J. R.; Ananiadou, S.; Andrews, S.; Black, W. J.; Boulderstone, R.; Buttery, P.; Chaplin, D.; Chevuru, S.; Cobley, N.; Coleman, L. -A.; Davey, P.; Gupta, B.; Haji-Gholam, L.; Hawkins, C.; Horne, A.; Hubbard, S. J.; Kim, J. -H.; Lewin, I.; Lyte, V.; MacIntyre, R.; Mansoor, S.; Mason, L.; McNaught, J.; Newbold, E.; Nobata, C.; Ong, E.; Pillai, S.; Rebholz-Schuhmann, D.; Rosie, H.; Rowbotham, R. (2010). "UKPMC: A full text article resource for the life sciences". Nucleic Acids Research. 39 (Database issue): D58–D65. doi:10.1093/nar/gkq1063. PMC 3013671. PMID 21062818.
  6. ^ "Katologo ti NLM : Dagiti warnakan a naireperensia kadagiti Batayan a Datos ti NCBI". NCBI. 2011.
  7. ^ "Tulong ti PubMed. Manual ti Tulong ti NCBI". NCBI. 2005.

Dagiti akinruar a silpo

[urnosen | urnosen ti taudan]
pFad - Phonifier reborn

Pfad - The Proxy pFad of © 2024 Garber Painting. All rights reserved.

Note: This service is not intended for secure transactions such as banking, social media, email, or purchasing. Use at your own risk. We assume no liability whatsoever for broken pages.


Alternative Proxies:

Alternative Proxy

pFad Proxy

pFad v3 Proxy

pFad v4 Proxy