Ruopė
Žemaitiūs ruopiem da šauka ė bolbės.
Ruopė (luotīnėškā: Brassica rapa rapa) ī tuokė daržuovė, katra muokslėškā prigol prī krīžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos.
Ruopė dvėmetis augals ī – pėrmās metās augėn sava šakni, vuo jēb ana palėik par žėima, ta kėtās metās ožaugėn stombri so žėidās. Ruopės aug spierē, sklasės ī. Anūm šaknis (gombā) svera 150–300 gramu, būn geltuonuokas aba baltas, vairiū skvarmū (apvalės, ėšėlgas),
Ruopės geriausē aug lėngvūs prīsmėltė aba prīmuolė dėrvūs. Ta daržuovė siej onkstīva pavasari, kas 50 cm atstomo vėina nug kėtuos. Ruopės rēk gerā laistītė, ba jēb trūkst vilgšmies, anūm gombā daras kartē ė kėiti. Ožaug par 65-75 dėinas, tūdie par metus galėma sietė kelis sīkius. Aug lėg pat šalnū, tink laikītė par žėima.
Senuobie ruopės liuob būs vėins svarbiausiū šitū kraštū jiediu. Anas jies žalės, vėrtas, keptas, ėš ruopiu taisa ruopiu zopė (ruopīnė). Jiedėmou tink jauni aba sausinti ruopiu lapā, anėi ēn ė kap šierals.