Ganeša
Ganeša (skr. गणेश = IAST: Ganeśa-) hinduizme – išminties dievas, mokslo, rašto, mokyklų globėjas, žemesniųjų dievų ganų (Šivos palydovų) valdovas. Kiti nuolatiniai jo vardai: Ganapatis (गणपति = Gaṇapati- „pulkų viešpats“), Vighnešvara (विघ्नेश्वर = Vighneśvara- „viešpats kliūčianaikis“), Vinajaka (विनायक = Vināyaka-).
Vedose Ganeša kaip savarankiška dievybė nefigūruoja, o titulas Gaṇapati- priklausė pačiam Šivai, arba Rudrai (pvz., Taitiryja samhitos IV 5.4; Maitrajani samhitos III 1.3). Epuose ir puranose Ganeša – Šivos ir Parvatės sūnus. Jis vaizduojamas žmogaus kūnu, raudonos ar geltonos spalvos, dideliu apskritu pilvu, su keturiomis rankomis ir dramblio galva, iš kurios styro tik viena iltis.
Ganeša nėra vedinė dievybė, greičiausiai kilusi iš ikiarijiškų liaudiškų tikybų. Kultas susiklostė apie V amžių.
Mitologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kai kuriose puranose aiškinama, kaip atsirado tokia Ganešos išvaizda aiškinama. Vienoje iš jų pasakojama, jog į Ganešos gimimo šventę užmiršta pakviesti dievą Šanį (planetos Saturno personifikacija); iš keršto šis savo žvilgsniu supleškino kūdikio galvą, ir Brahma tada patarė motinai pritaisyti galvą to gyvūno, kuris pirmas jai pasirodys.
Pasak kito mito, patsai Šiva iš pykčio nupjovęs savo sūnui galvą, kai vaikas neįleido jo į Parvatės kambarį; po to, kad nuramintų savo žmoną, jis pritaisęs prie Ganešos kūno netoliese pasirodžiusio dramblio galvą. Gyvuoja mitas, pasakojantis, jog Ganeša, užrašinėdamas Vjasos diktuojamą „Mahabhartą“, sulaužęs plunksnakotį; stengdamasis nepraleisti nė žodžio, Ganapatis nusilaužęs savo dešiniąją iltį ir ja toliau rašęs „Mahabharatos“ tekstą.
Vieną iltį Ganeša prarado kovoje su Parašurama: Parašurama atėjo aplankyti Šivos, bet Šiva miegojo, o Ganeša atsisakė jį įleisti; tuomet Parašurama metė į Ganešą savo kirvį ir nukirto dešiniąją iltį. Pagal kitą versiją Ganeša pats sau nusilaužė iltį, kovodamas su milžinu Gadžamukha, ir metė ją į savo priešininką; iltis turėjo magiškų galių ir pavertė Gadžamukhą žiurke, kuri tapo kinkomuoju Ganešos gyvūnu (vahana).[1]
Kultas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dievas Ganeša yra tyrumo, nekaltumo, išminties ir nuolankumo energija. Pagal Sahadža jogą Šri Ganeša valdo pirmąjį energetinį centrą (čakrą) muladharą. Jo simbolis – svastika, bydža mantra – OM. Šri Ganeša mėgsta saldumynus, todėl vienoje iš keturių rankų laiko ladu (indiškas skanėstas). Jam lenkiamasi raudonomis gėlėmis, saldumynais ir kumkumu (raudonąja Indijos uoliena).
Indijoje, Maharaštros regione yra 8 Ganešos svajambhūs. Tai vietos, kuriose iš žemės iškilo akmenys turintys Šri Ganešos formą. Tie akmenys nuo seno laikomi šventais.
Hinduistai Ganešą gerbia kaip išminties dievą ir kliūčių pašalintoją (plg. Ganešos žmonų vardus: Budhė – „protas“ ir Sidhė – „sėkmė“). Ganeša – vienas iš populiariausių indų dievų; Ganešos atvaizdai ir jam skirtos šventyklos plačiai paplitę visoje Indijoje, ypač pietuose.
Hinduistai bhadros mėnesio (rugpjūtis–rugsėjis) šviesiosios mėnulio pusės 4 dieną švenčia Ganešos gimimo dienos šventę Ganešačaturthę. Ganeša garbinamas krumpliais daužant kaktą ir sukryžiuotomis rankomis tampant ausų spenelius.[2]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Мифы народов мира. – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ Kazimieras Seibutis. Ganeša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
| |||||||||||||||||||||||||||||
