Raudonasis fortas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 17:53, 26 lapkričio 2022 versija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

28°39′21″ š. pl. 77°14′25″ r. ilg. / 28.65583°š. pl. 77.24028°r. ilg. / 28.65583; 77.24028

Raudonasis fortas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Indija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iii, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 231
Regionas**	Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2007 (31-oji sesija)
Vikiteka:	Raudonasis fortas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Raudonasis fortas (hind. लाल क़िला, IAST: Lāl Qilā) – Indijos mieste Senajame Delyje esanti XVII a. Mogolų tvirtovė – vienas žymiausių Delio istorinių objektų, UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas.

Po žmonos mirties Mogolų imperatorius Šachas Džahanas perkėlė sostinę iš Agros į naują miestą Šachdžachanabadą – būsimąjį Delį ir čia pastatė Raudonąjį fortą, kaip asmeninę imperatorišką rezidenciją. Statybos vyko nuo 1638 iki 1648 m., joms vadovavo architektai Ustadas Hamidas ir Ustadas Ahmadas. Imperatorius naują pusmėnulio formos miestą išdėstė palei Džamnos upės krantą, ir buvo pastatytas tik vienas tiltas (ilgainiui upė pakeitė vagą ir miesto dalis neteko įprasto aprūpinimo vandeniu). Visi statiniai, išskyrus pusę nuo upės, apjuosti sienos, kuri pastatyta ir raudonojo smiltainio plytų. Viena iš sienos dalių ir buvo Raudonasis fortas. Šis fortas, kitaip – Lal Kila – vienas įspūdingiausių musulmonų architektūrinių paminklų, apdainuotas daugelio poetų, garsus marmuro, aukso, sidabro, brangakmenių apdaila. Forto sienos buvo platesnės ir aukštesnės už kitas miesto sienas. Sienų perimetras – 2,5 kilometrai, plotis iki 360 metrų, aukštis įvairuoja nuo 18 iki 33 metrų.

Visa tvirtovė, išskyrus pusę nuo upės, apjuosta giliu grioviu, kuriame buvo veisiamos žuvys. Forto viduje kilo sodai, fontanai, mečetės, visuomeniniai ir privatūs imperatoriaus pastatai. Gynybinė forto reikšmė nebuvo didelė, nes jo sienos neypatingai tvirtos, tačiau jo prabanga ir didybė stebindavo kiekvieną, bei simbolizavo gana ramų, taikingą Mogolų dinastijos laikotarpį.

Nuo forto iki upės tęsiasi plati smėlio aikštė, kurioje vykdavo kariuomenės apžiūra, dramblių kovos, visa tai stebėdavo imperatorius. Lal Kila yra netaisyklingas aštuonkampis, ilgėjantis iš rytų į vakarus. Pagrindiniai Lahoro vartai atsiveria į vakarų pusę. Prieš įspūdingus vartus seniau buvo arkada parduotuvėlių, tačiau po 1857 m. kovų sunaikinta didelė forto dalis, atlaisvinant vietą kareivinėms. Tokiu būdu padaryta neįkainuojama žala šiam paminklui. Bet būtent po nepriklausomybės karo Lahoro vartai įgavo svarbią reikšmę indams – čia buvo susirinkimų vieta, kur svarbias kalbas sakydavo indų laisvės kovotojai, tautos lyderiai.

Pro Lahoro vartus patenkama į „Muzikos namus“ – muzikos instrumentų saugyklą, kurioje buvo grojama pasitinkant svarbius svečius. Pirmaisiais forto amžiais jo viduje buvo šeši karališki dvarai (machalai). Kaip ir kiekvienoje Mogolų imperatoriaus rezidencijoje suprojektuotos dvi didelės audiencijų salės: Divan-i-Am ir Diwan-i-Khas. Pirmoji buvo naudojama oficialiems viešiems priėmimams, kita – asmeniniams. Divan-i-Am – milžiniška raudonojo smiltainio salė, iš trijų pusių atsiverianti į vidinius kiemus, kurioje susirinkdavo minia žmonių, norinčių viešai kreiptis į imperatorių. Iškilmingomis dienomis viešųjų audiencijų salę išklodavo geriausio šilko kilimais. Kad imperatorius nepailstų ir nebūtų nuobodu, palei Divan-i-Am salę vesdavo pačius gražiausius imperatoriaus žirgus, ypatingomis progomis buvo ir visos kariuomenės eisena arba net buvo vedami išpiešti drambliai, antilopės, raganosiai, tigrai ir kiti gyvūnai.

Diwan-i-Khas salėje imperatorius privačiai tardavosi su savo patarėjais, priimdavo kitų šalių pasiuntinius. Salės grindys buvo marmurinės, lubos padengtos sidabro plokštėmis. Šioje salėje išraižyti žodžiai skelbia: „Jei egzistuoja rojus ant žemės, tai jis čia, tik čia, niekur kitur, tik čia“. Manoma, kad tai paties Šach Džachano mintys. Centre halės stovėjo įžymusis „Povo sostas“, išpuoštas brangakmeniais, meistrautas net 7 metus. 1739 m. įsiveržęs Šachas Nadiras išgabeno sostą į Persiją. Didelė dalis brangenybių pagrobta Sipajų maišto metu (1857 m.).

Už Divan-i-Am buvo Spalvų dvaras, gavęs tokį pavadinimą dėl puošnių spalvotų ornamentų: sidabro plokščių lubos puoštos auksinėmis gėlėmis. Spalvų dvare gyveno imperatoriaus žmonos ir šeimininkės. Čia buvo ir lotoso žiedo formos, puoštos spalvingomis gėlėmis imperatoriškasis baseinas. Ši dalis buvo labai apiplėšta ir mažai kas liko iki šių laikų.

Šacho Džachano sūnus ir paveldėtojas Aurangzebas forto viduje asmeniniam naudojimui 1659–1660 m. pastatė neįprastą taip vadinamą Perlų mečetę, kuri nėra didelė bet labai išsiskiria iš viso ansamblio – pati yra balto marmuro, o bokštai – juodo. Mečetė aukštai iškilusi virš forto sienų, atspindi religines prasmes. Pasaulio išbaigimas, itin svarbus hinduistų, musulmonų ir kitose religijose, simbolizuojamas kvadratine šventyklos forma, kuri priešpastatoma apskritai pasaulio formai. Šventovė visuomet statoma kaip pasaulio centras, ypač pabrėžiamos kryptys.

Dabar Raudonasis fortas yra Delio reprezentacinis pastatas. Čia įrengti muziejai, šalia veikia kilimų audėjų, auksakalių turgeliai, traukiantys turistus.

Diwan-i-Khas
Lahoro vartai
Perlų mečetė (Moti Masjid)
Paviljonas forto sode
Hajat Bakšo sodas

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+{{Šaltiniai}}
+{{Coord|28|39|21|N|77|14|25|E|display=t}}
-{{tvarkyti}}
+{{Pasaulio paveldas
-'''Raudonasis fortas'''
+|Name        = Raudonasis fortas
+|Image       =  [[Vaizdas:Red Fort in Delhi 03-2016 img3.jpg|260px| ]]
+|State Party = {{INDv}}
+|Type        = Kultūrinis
+|Criteria    = ii, iii, vi
+|ID          = 231
+|Region      = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija ir Ramusis vandenynas]]
+|Year        = 2007
+|Session     =
+|Link        =
+| vikiteka = Category:Red Fort, Delhi
+}}
+'''Raudonasis fortas''' ({{hi|लाल क़िला|Lāl Qilā}}) – [[Indija|Indijos]] mieste Senajame [[Delis|Delyje]] esanti XVII a. [[Didieji Mogolai|Mogolų]] tvirtovė – vienas žymiausių Delio istorinių objektų, UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas.
-Po žmonos mirties imperatorius perkėlė sostinę iš Agros į naują miestą (Šachdžachanabadą) – būsimąjį Delį ir čia pastatė Raudonąjį fortą, kaip asmeninę imperatorišką rezidenciją. Dirbo du architektai kartu: Ustad Hamid ir Ustad Ahmad .  Fortas (lot. fortis – stiprus, atsparus) – įtvirtintas statinys, pritaikytas ilgai žiedinei gynybai (visiškame apsupime), tvirtovės, įtvirtinto rajono ar linijos dalis. Forte būna įrengtos ginklų, maisto slėptuvės, uždangos, slėptuvės gynėjams. Įrengtos patalpos vadovavimo reikmėms, medicinos punktams. Fortai pradėti statyti miestų ir uostų gynybai XVII – XVIIIa .
+Po žmonos mirties Mogolų imperatorius [[Džahanšachas|Šachas Džahanas]] perkėlė sostinę iš [[Agra|Agros]] į naują miestą Šachdžachanabadą – būsimąjį Delį ir čia pastatė Raudonąjį fortą, kaip asmeninę imperatorišką rezidenciją. Statybos vyko nuo [[1638]] iki [[1648]] m., joms vadovavo architektai Ustadas Hamidas ir Ustadas Ahmadas. Imperatorius naują pusmėnulio formos miestą išdėstė palei [[Džamna|Džamnos upės]] krantą, ir buvo pastatytas tik vienas tiltas (ilgainiui upė pakeitė vagą ir miesto dalis neteko įprasto aprūpinimo vandeniu). Visi statiniai, išskyrus pusę nuo upės, apjuosti [[siena|sienos]], kuri pastatyta ir raudonojo [[smiltainis|smiltainio]] plytų. Viena iš sienos dalių ir buvo Raudonasis fortas. Šis fortas, kitaip – Lal Kila – vienas įspūdingiausių musulmonų architektūrinių paminklų, apdainuotas daugelio poetų, garsus [[marmuras|marmuro]], [[auksas|aukso]], [[sidabras|sidabro]], brangakmenių apdaila. Forto sienos buvo platesnės ir aukštesnės už kitas miesto sienas. Sienų perimetras – 2,5 kilometrai, plotis iki 360 metrų, aukštis įvairuoja nuo 18 iki 33 metrų.
-Imperatorius naują pusmėnulio formos miestą išdėstė palei Džamnos upės krantą, ir buvo pastatytas tik vienas tiltas. (Ilgainiui upė pakeitė vagą ir miesto dalis neteko įprasto aprūpinimo vandeniu). Visi statiniai, išskyrus pusę nuo upės, apjuosti sienos, kuri pastatyta ir raudonojo smiltainio plytų. Viena iš sienos dalių ir buvo Raudonasis fortas, pradėtas statyti 1639 m., baigtas 1648 m. Šis fortas, kitaip - Lal Kila –  vienas įspūdingiausių musulmonų architektūrinių paminklų, apdainuotas daugelio poetų, garsus marmuro, aukso, sidabro, brangakmenių apdaila. Forto sienos buvo platesnės ir aukštesnės už kitas miesto sienas. Sienų perimetras –  2,5 kilometrai, plotis iki 360 metrų , aukštis varijuoja nuo 18 iki 33 metrų .
-Visa tvirtovė, išskyrus pusę nuo upės, apjuosta giliu grioviu, kuriame buvo veisiamos žuvys. Forto viduje kilo sodai, fontanai, mečetės, visuomeniniai ir privatūs imperatoriaus pastatai. Gynybinė forto reikšmė nebuvo didelė, nes jo sienos neypatingai tvirtos, tačiau jo prabanga ir didybė stebindavo kiekvieną, bei simbolizavo gana ramų, taikingą Mogolų dinastijos laikotarpį. Šiandien forto sienos gali papasakoti ir apie žiaurų Perijos imperatoriaus Nadir Šach užpuolimą 1739 m. ir kovas su britų kariais dėl nepriklausomybės 1857 m .
-Nuo forto iki upės tęsiasi plati smėlio aikštė, kurioje vykdavo kariuomenės apžiūra, dramblių kovos, visa tais stebėdavo imperatorius. Lal Kila yra netaisyklingas aštuonkampis, ilgėjantis iš rytų į vakarus. Pagrindiniai Luksoro vartai atsiveria į vakarų pusę. Prieš įspūdingus vartus seniau buvo arkada parduotuvėlių, tačiau po 1857 m. kovų sunaikinta didelė forto dalis, atlaisvinant vietą kareivinėms. Tokiu būdu padaryta neįkainuojama žala šiam paminklui. Bet būtent po nepriklausomybės karo Luksoro vartai įgavo svarbią reikšmę indams – čia buvo susirinkimų vieta, kur svarbias kalbas sakydavo indų laisvės kovotojai, tautos lyderiai.
-Pro Luksoro vartus patenkama į „Muzikos namus“ – muzikos instrumentų saugyklą, kurioje buvo grojama pasitinkant svarbius svečius. Pirmaisiais forto amžiais jo viduje buvo šeši karališki dvarai (machalai). Kaip ir  kiekvienoje Mogolų imperatoriaus rezidencijoje suprojektuotos dvi didelės audiencijų salės: Divan-i-Am ir Diwan-i-Khas. Pirmoji buvo naudojama oficialiems viešiems priėmimams, kita – asmeniniams.
-Divan-i-Am – milžiniška raudonojo smiltainio salė, iš trijų pusių atsiverianti į vidinius kiemus, kurioje susirinkdavo minia žmonių, norinčių viešai kreiptis į imperatorių. Iškilmingomis dienomis viešųjų audiencijų salę išklodavo geriausio šilko kilimais. Kad imperatorius nepailstų ir nebūtų nuobodu, palei Divan-i-Am salę vesdavo pačius gražiausius imperatoriaus žirgus, ypatingomis progomis buvo ir visos kariuomenės eisena arba net buvo vedami išpiešti drambliai, antilopės, raganosiai, tigrai ir kiti gyvūnai .
-Diwan-i-Khas – šioje salėje imperatorius privačiai tardavosi su savo patarėjais, priimdavo kitų šalių pasiuntinius. Salės grindys buvo marmurinės, lubos padengtos sidabro plokštėmis. Šioje salėje išraižyti žodžiai skelbia: „Jei egzistuoja rojus ant žemės, tai jis čia, tik čia, niekur kitur, tik čia“. Manoma, kad tai paties Šach Džachano mintys. Centre halės stovėjo įžymusis „Povo sostas“, išpuoštas brangakmeniais, meistrautas net 7 metus. 1739 m. isiveržęs Šachas Nadiras išgabeno sostą į Persiją. Didelė dalis brangenybių pagrobta Sipajų maišto metu (1857 m.).
-	Už Divan-i-Am buvo Spalvų dvaras, gavęs tokį pavadinimą dėl puošnių spalvotų ornamentų: sidabro plokščių lubos puoštos auksinėmis gėlėmis. Spalvų dvare gyveno imperatoriaus žmonos ir šeimininkės . Čia buvo ir imperatoriškasis baseinas lotoso žiedo formos, puoštos spalvingomis gėlėmis. Ši dalis buvo labai apiplėšta ir mažai kas liko iš įstabaus dvaro.
-Šacho Džachano sūnus ir paveldėtojas Aurangzebas forto viduje asmeniniam naudojimui 1659-1660 m. pastatė neįprastą taip vadinamą Perlų mečetę, kuri nėra didelė bet labai išsiskiria iš viso ansamblio – pati yra balto marmuro, o bokštai – juodo. Mečetė aukštai iškilusi virš forto sienų, atspindi religines prasmes . Pasaulio išbaigimas, taip svarbus induistų, musulmonų ir kitose religijose, simbolizuojamas kvadratine šventyklos forma, kuri priešpastatoma apskritai pasaulio formai. Šventovė visuomet statoma kaip pasaulio centras, ypač pabrėžiamos kryptys .
-Galime stebėtis pastato tvirtumu – XVII a. architektai sumaniai naudojo statybines medžiagas, pamatai buvo daromi ypatingai stambūs bet „plastiški“, dėka naudojamos jungiamosios masės, kurios sluoksnis kartai buvo storesnis už plytas . Šiandienis Lal Kila – iškalbingas priminimas apie Mogolų dinastijos jėgą ir turtus, nors ir po daugelio plėšimų ir griovimų, yra Delio reprezentacinis pastatas. Čia įrengti muziejai, šalia veikia kilimų audėjų, auksakalių turgeliai, traukiantys turistus.
+Visa tvirtovė, išskyrus pusę nuo upės, apjuosta giliu [[griovys|grioviu]], kuriame buvo veisiamos žuvys. Forto viduje kilo [[sodas|sodai]], [[fontanas|fontanai]], [[mečetė]]s, visuomeniniai ir privatūs imperatoriaus pastatai. Gynybinė forto reikšmė nebuvo didelė, nes jo sienos neypatingai tvirtos, tačiau jo prabanga ir didybė stebindavo kiekvieną, bei simbolizavo gana ramų, taikingą Mogolų dinastijos laikotarpį.
+Nuo forto iki upės tęsiasi plati smėlio aikštė, kurioje vykdavo kariuomenės apžiūra, dramblių kovos, visa tai stebėdavo imperatorius. Lal Kila yra netaisyklingas [[aštuonkampis]], ilgėjantis iš rytų į vakarus. Pagrindiniai Lahoro vartai atsiveria į vakarų pusę. Prieš įspūdingus vartus seniau buvo arkada parduotuvėlių, tačiau po [[1857]] m. kovų sunaikinta didelė forto dalis, atlaisvinant vietą kareivinėms. Tokiu būdu padaryta neįkainuojama žala šiam paminklui. Bet būtent po nepriklausomybės karo Lahoro vartai įgavo svarbią reikšmę indams – čia buvo susirinkimų vieta, kur svarbias kalbas sakydavo indų laisvės kovotojai, tautos lyderiai.
+[[Vaizdas:Inside Diwan-i-Aam, Lal Quila, Delhi.jpg|thumb|left|240px|''Divan-i-Am'']]
+Pro Lahoro vartus patenkama į „Muzikos namus“ – muzikos instrumentų saugyklą, kurioje buvo grojama pasitinkant svarbius svečius. Pirmaisiais forto amžiais jo viduje buvo šeši karališki dvarai (machalai). Kaip ir kiekvienoje Mogolų imperatoriaus rezidencijoje suprojektuotos dvi didelės audiencijų salės: ''Divan-i-Am'' ir ''Diwan-i-Khas''. Pirmoji buvo naudojama oficialiems viešiems priėmimams, kita – asmeniniams.
+''Divan-i-Am'' – milžiniška raudonojo smiltainio salė, iš trijų pusių atsiverianti į vidinius kiemus, kurioje susirinkdavo minia žmonių, norinčių viešai kreiptis į imperatorių. Iškilmingomis dienomis viešųjų audiencijų salę išklodavo geriausio šilko [[kilimas|kilimais]]. Kad imperatorius nepailstų ir nebūtų nuobodu, palei ''Divan-i-Am'' salę vesdavo pačius gražiausius imperatoriaus žirgus, ypatingomis progomis buvo ir visos kariuomenės eisena arba net buvo vedami išpiešti drambliai, antilopės, raganosiai, tigrai ir kiti gyvūnai.
+''Diwan-i-Khas'' salėje imperatorius privačiai tardavosi su savo patarėjais, priimdavo kitų šalių pasiuntinius. Salės [[grindys]] buvo marmurinės, [[lubos]] padengtos sidabro plokštėmis. Šioje salėje išraižyti žodžiai skelbia: „Jei egzistuoja [[rojus]] ant žemės, tai jis čia, tik čia, niekur kitur, tik čia“. Manoma, kad tai paties Šach Džachano mintys. Centre halės stovėjo įžymusis „Povo [[sostas]]“, išpuoštas brangakmeniais, meistrautas net 7 metus. [[1739]] m. įsiveržęs [[Šachas Nadiras]] išgabeno sostą į Persiją. Didelė dalis brangenybių pagrobta [[Sipajų sukilimas|Sipajų maišto]] metu ([[1857]] m.).
+Už ''Divan-i-Am'' buvo Spalvų dvaras, gavęs tokį pavadinimą dėl puošnių spalvotų ornamentų: sidabro plokščių lubos puoštos auksinėmis gėlėmis. Spalvų dvare gyveno imperatoriaus žmonos ir šeimininkės. Čia buvo ir lotoso žiedo formos, puoštos spalvingomis gėlėmis imperatoriškasis [[baseinas]]. Ši dalis buvo labai apiplėšta ir mažai kas liko iki šių laikų.
+Šacho Džachano sūnus ir paveldėtojas [[Aurangzebas]] forto viduje asmeniniam naudojimui [[1659]]–[[1660]] m. pastatė neįprastą taip vadinamą [[Perlų mečetė|Perlų mečetę]], kuri nėra didelė bet labai išsiskiria iš viso ansamblio – pati yra balto marmuro, o bokštai – juodo. Mečetė aukštai iškilusi virš forto sienų, atspindi religines prasmes. Pasaulio išbaigimas, itin svarbus hinduistų, musulmonų ir kitose religijose, simbolizuojamas kvadratine šventyklos forma, kuri priešpastatoma apskritai pasaulio formai. Šventovė visuomet statoma kaip [[pasaulio ašis|pasaulio centras]], ypač pabrėžiamos kryptys.
+Dabar Raudonasis fortas yra Delio reprezentacinis pastatas. Čia įrengti muziejai, šalia veikia kilimų audėjų, auksakalių turgeliai, traukiantys turistus.
+<gallery>
+File:Red Fort Delhi.jpg|''Diwan-i-Khas''
+File:Red Fort - Lahori Gate 01.JPG|Lahoro vartai
+File:Fuerte Rojo Delhi 3.JPG|Perlų mečetė (''Moti Masjid'')
+File:Red Fort 050.jpg|Paviljonas forto sode
+File:Red Fort 65771487 0479aebecc o.jpg|Hajat Bakšo sodas
+</gallery>
+{{UNESCOIndija}}
 [[Kategorija:Fortai]]
+[[Kategorija:Delis]]
+[[Kategorija:Indijos statiniai]]
+[[Kategorija:Mogholų imperijos kultūra]]

Dabartinė 17:53, 26 lapkričio 2022 versija

Pfad - The Proxy pFad of © 2024 Garber Painting. All rights reserved.