Robert Campin

Robertas Kampenas (ol. Robert Campin, apie 1375-78 – 1444 m. balandžio 26 d.) – flamandų ankstyvojo Nyderlandų meno dailininkas, kurio asmenybė tapatinama su dailininku, vadintu „Flemalės meistru“, kuris laikomas vienu realistinio Nyderlandų meno pradininkų.

Istorinės žinios

Flemalės meistru yra vadinamas dailininkas, kurio trys, XV a. pradžioje atlikti darbai yra Štedelio institute Frankfurte prie Maino. Yra spėjama, kad šie darbai buvo atgabenti iš Flemalės miesto Valonijoje. Dėl to jų nežinomas autorius buvo pavadintas Flemalės meistru. Egzistuoja grupė dailės darbų, kurie dėl stilistinių ir technikos panašumų buvo priskirti Flemalės meistrui. Iš jų aiškėja, kad Flemalės meistras tikriausiai yra ankstyviausias flamandų dailininkas, kuris pradėjo realistiškai vaizduoti objektus ir plačiai naudoti aliejinės dailės techniką savo darbuose. Šių bruožų įvedimas į Nyderlandų dailę buvo priskiriamas broliams Janui ir Hubertui van Eikams. Flemalės meistro tapatybė buvo susieta nustačius Rogiro van der Veideno mokytojo, Roberto Kampeno vardą. Iš tikro nėra jokių dokumentuotų patvirtinimų, kad Robertas Kampenas yra Flemalės meistras, taip pat jokių tikrai žinomų ir dokumentuotų Kampeno darbų. Visgi vyrauja dailėtyrininkų konsensusas, kad Robertas Kampenas yra tas pats Flemalės meistras. Nei vienas darbas, iš tikro, negali būti vienareikšmiškai jam priskirtas. Gali būti, kad dalį jų atliko Kampeno dirbtuvių mokiniai, tarp jų Rogiras van der Veidenas. Gali būti, kad Flemalės meistras iš tikro buvo visai kitas dailininkas.

Robertas Kampenas gimė apie 1375−1378 m. Turnė arba Valansjene. Turnė mieste jis minimas „meistru“ nuo 1406 m. Ankstyviausias išlikęs jo darbas „Guldymas į karstą“ datuojamas apie 1410 m. (Kurto institutas, Londonas). Tokiu būdu jo darbai yra ankstesni už bet kurį žinomą brolių Van Eikų darbą. 1410 m. jis tapo Turnė piliečiu. Gali būti, kad užėmė Turnė civilinį postą. Žinoma, kad Kampenas buvo tapęs pasiturinčiu ir gerai žinomu Turnė dailininku, turėjo dideles dirbtuves. Jam miesto valdžia užsakinėjo iškabų, savivaldos pastatų, bažnyčių dekoravimą. Visgi neišliko nei vienas žinomas dokumentuotas Kampeno darbas. 1427 m. minima, kad į jo dirbtuves buvo priimti du mokiniai: Rogelet de la Pasture (paprastai juo identifikuojamas Rogiras van der Veidenas) ir Jacques Daret. Vienintelis išlikęs dokumentuotas Jacques Daret darbas rodo tiesiogines sąsajas su Flemalės meistrui ir Rogirui van der Veidenui priskiriamais darbais. Svarbiausiu Kampeno (ar Flemalės meistro) darbu įvardijamas Merodės altoriaus triptikas, datuojamas apie 1428 m. Tikriausiai dėl aktyvaus dalyvavimo to meto politiniuose įvykiuose Robertas Kampenas 1432 m. neteko savo posto ir buvo nuteistas ištremti vieneriems metams. Įsikišus Burgundijos hercogo dukteriai, Flandrijos grafienei Margaritai III, ištrėmimas buvo pakeistas bauda. Robertas Kampenas mirė 1444 m. balandžio 26 d. Turnė. Jo atradimus dailėje ir įtaką pratęsė vienas reikšmingiausių flamandų tapytojų − Rogiras van der Veidenas.

Darbų galerija

• 
  Seilerno triptikas, „Guldymas į karstą“ (apie 1410-20, Kurto meno institutas, Londonas)
• 
  „Šv. Veronika“ (apie 1410-20, Štedelis, Frankfurtas prie Maino)
• 
  „Storo vyro portretas“ (apie 1425, Berlyno paveikslų galerija)
• 
  Merodės altoriaus triptikas, centrinė scena − „Geroji naujiena“ (apie 1428, Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas)
• 
  „Mergelės Marijos vestuvės“ (apie 1428, Prado muziejus, Madridas)
• 
  „Madona su Kūdikiu prie židinio“ (apie 1433-35, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
• 
  „Vyro su turbanu portretas“ (apie 1430-35, Londono nacionalinė galerija)
• 
  Verlo triptikas, kairysis sparnas, Šv. Jonas ir rėmėjas Heinrich von Werl (apie 1438, Prado muziejus, Madridas)
• 
  Verlo triptikas, dešinysis sparnas, Šv. Barbora su knyga (apie 1438, Prado muziejus, Madridas)
• 
  „Šv. Grigaliaus mišios“ (apie 1440, Karališkieji Belgijos dailės muziejai, Briuselis)

Nuorodos

• Robert Campin Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
• Flemalės meistras WGA tinklalapyje
• www.italian-renaissance-art.com
• Prado muziejaus informacija